Norvegija

 Kelionės planas: Vilnius (LT) - Ventspilis (LV) -Nynäshamn (S) - Norvegija.

Keliauta 2025 m. Liepa.

Trukmė 2.5 sav.

Kelionės automobilis - kemperis.

Ekipažas: 2 suaugę, 2 vaikai ir šuo.

Kemperis užsakytas žiemą, suplanuotas maršrutas pasinaudojant populiariausių lankytynų vietų Norvegijoje sąrašu, korekcijos atliktos dėliojant maršrutą dienomis ir Norvegijoje keliavusių ir gyvenusių draugų rekomendacijomis. Šįkart kelionė su daug pirmų kartų. Pirmą kartą keliausim su kemperiu, pirmą kartą keliausim su keltu jame praleidžiant naktį, pirmą kartą keliausim su šunimi tokiam ilgam laikui, pirmą kartą būsime Norvegijoj ir Švedijoj.

Pasiėmus kemperį laukė jo susidėjimas, kuris užtruko mums apie 4val. Pasiklausę kitų keliautojų patarimų apsirūpinom kiek įmanoma daugiau maisto atsargomis iš Lietuvos, kad galėtume daugiau laiko skirti atostogoms nei maisto paieškoms išnaudojant kemperio patogumus, taip pat sumažinant išlaidas, nes maistas Norvegijoj brangesnis nei pas mus. Bet reikia atkreipti dėmesį, į draudžiamus įvežti produktus, tokius kaip bulvės.

Pirma diena - kelto pasiekimas. Ventspilyje sekant nuorodas ("Pramju Terminalis") atvykom į keltą, užsiregistravom anksčiau ir palikę šalia kelto nemokamoj aikštelėj kemperį išėjom pavalgyti ir pasižvalgyti po Ventspilį. Į keltą įvažiavimas pradedamas 2.5val iki kelto išplaukimo ir baigiamas likus 1 val. iki išplaukimo. Eilių didelių nėra.

Mes grįžom jau įleidžiant į keltą, susirinkom nakvynei reikiamus daiktus ir įvažiavom. Vėliau mašinų saugojimo vieta užrakinama ir nėra galimybės prie jos prieiti. Tad reikia susirinkti vsiką ko reikia. Svarbiausias patarimas - geriamas vanduo. Kelte jis negeriamas, o pirkti pakankamai brangu, tad geriau pasiiimti pakankamai. Tai buvo pirmas kartas visiems kelte, bet pavyko susiorientuoti ir rasti mums priklausančią kajutę, o ten palikus daiktus išėjom pasivaikščioti po keltą. Maloniai nustebom kai beklaidžiojančius prie informacinės lentos pasitiko lietuviškai kalbantis personalas ir viską gražiai paaiškino. Užlipom į viršutinį atvirą denį pasigrožėti naktiniu Ventspiliu ir išplaukimu pro uosto vartus. Po to keliavom į savo kajutę miegoti. Kajutė maža, bet viskas ko reikia, lovos, patalynė, rankšluosčiai, dušas, wc, muilas. Viskas švaru ir tvarkinga, kaip viešbutyje. Šuo jautėsi kaip nekeista puikiai, nors mašinoj važiuodama stresuoja, keltas buvo jai ideali vieta.  Beje kelte maistas pakankamai nebrangus ir yra galimybė pasirinkti iš kelių patiekalų, leidžiama imti pusę porcijos, nes patiekalai tikrai nemaži.

2 diena. Naktis praėjo be nuotykių, atsikėlėm nuo informacinio pranešimo, kad pusryčiai paruošti, susitvarkėm ir po papildomo pranešimo, kad laikas palikti kajutes, išėjom laukti atskiro leidimo judėti link mašinų. Išjudant iš kelto vos neužkabinom sunkvežimio, pamiršom kad mūsų automobilis šįkart 7 m ir sukant jo galas juda atitinkamai didesniu kampu nei lengvojo automobilio. Bet praslydom be didesnių nuotykių. Išvažiavus iš kelto muitinės darbuotija patikrino visų dokumentus ir šuns čipą. Švedija pasitiko su malonia 20 kelių laipsnių šiluma ir prognozės rodė kad pasiekti galim ir 29 laipsnius, nors aną Baltijos krantą palikom su 14 C ir prognoze visai savaitei lietaus. Išjudėjom iš kelto per Švediją link Norvegijos. Pravažiavus nuo kelto kokius 20 km prasidėjo miškeliai su nusukimo keliukais, kurių viename sustojome ir papusryčiavome. Mūsų laukė 8 val kelionė link Oslo, tad pasistiprinę pajudėjom. Buvom nutarę Oslo šįkart neliesti ir judėti į gamtą. Tad buvom iš anksto nusimatę keletą vietų nakvynei už jo link pirmojo mūsų planuojamo aplankyti objekto Gaustatopen viršūnės. Švedijos keliai geri, sustojimo vietų nėra daug, bet jos pasitinka su švariais tualetais. Pasitikrinę, kad degalai Švedijos panašia kaina kaip pas mus, o Norvegijoj gerokai brangesni, priešpaskutiniam miestelyje prisipylėm degalų. Kadangi mūsų kemperiui reikėjo add blue priedo, supratom,kad jo galim rasti tik sunkvežimių kolonėlėse. Švedijos stotelė prie kelio ir pats kelias link Norvegijos:

Galiausiai po ilgo važiavimo kirtom Norvegijos sieną. Kadangi Šengeno zona niekas mūsų nestabdė ir netikrino prie sienos. Norvegija pasitiko iš karto didesniais kalnais, didesniais ežerais.

Nesunkiai pasiekėm Oslo priemiesčius ir sukom nuo jo. Aplink jį automobilių buvo gan nemažai, vėliau jų mažėjo. Nustebino vienas tunelis apie 7 km ilgio ir apie 12% kritimo kampu. Pastebėjimas pasitikrinkite kokiu keliu važiuojate (kelio Nr.) ir kada bei koks numatomas kitas kelio pokytis. Tunelyje kartais gps signalas prarandamas ir jeigu pokytis iš karto po tunelio, gali gps nespėti sureaguoti. Kaip mums nutiko po šio tunelio, kai iš jo išlindus iš karto patekome į žiedą, o žemėlapis teberodė 7 km tiesiai. Visa laimė, kad buvom pasižiūrėję kelio nr. ir pagal jį susiorientavom, kad mums reikia sukti dešinėn:

 Pasižiūrėjus į gps galiausiai supratom, kad esam po vandeniu. Tuneliai mūsų nedžiugino, tad po jo sustojom atsikvėpti poilsio stotelėj, o ten radom ne tik wc, bet ir apžvalgos bokštelį su vaizdu į Oslo priemiesčius:

Artėjant prie mūsų numatyto taško, keliai siaurėjo, neliko vidurinės linijos, atsiranda kalnai, tad greitis krenta, bet vaizdų grožis. Šone upelis kuris tai virsta sraunia upe tai vėl upeliu, vanduo krentantis per slenksčius:

Galiausiai apie 21 val. Pasiekėm nusimatytą tašką. Mūsų 8 val kelionė virto 13-14 val kelione, nes kemperio greitis daug mažesnis, taip pat ir miego trūkumas nepalengvino kelionės, tad teko kelis kartus stoti tiesiog prasivaikščioti. Privažiavus numatytą tašką iš park4night programėlės, pasitiko perpildyta aikštelė ir svarstymai ką darom toliau. Nutarėm kiek pavažiuoti. Radom nedidelį plyšelį ant kelkraščio ir prisiglaudėm. Supratom kemperio privalumus prieš palapinę, nereikia mums tinkamos vietos jai statytis, užtenka lygios aikštelės sustoti. Pavakarieniavom ir į lovas. Pirma naktis kemperyje, viskas nauja ir neįprasta. Bet išsimiegojom gerai, net ir šuo.

3diena. Išjudam link savo pirmo taško - Gaustatoppen viršūnės, Rjukan regione. Nuo mūsų miegojimo vietos jis dar 1 val. kelio, pasirenkam iš dviejų panašių kelių vaizdingesnį, einantį palei ežerą. Sustojam pasipildyti komunikacijų - pirmą kartą. Vanduo deja be žarnos, bet turim laistytuvą, kurio pagalba sunešiojam tą  reikiamą 100l ir wc pavyksta susitvarkyti. Norvegija idealiai sudėliojusi infastruktūrą kemperiams, tad praktiškai visose stotelėse galite rasti ir kemperiui susitvarkyti komunikacijas. ir visa tai nemokamai!

O mūsų šios dienos tikslas pasitinka štai tokiu vaizdu:

 Nustembam lauke virš 20 laipsnių, o viršūnėj sniegas. Ar nebus per šalta? Šiek tiek įsimetam papildomai šiltų rūbų.

Yra du kilimo keliai į ją, pasirenkam mažiau statų nuo Stavsro parkingo aikštelės. Pagal google atsiliepimus mūsų laukia 3-4 val lengvas žygis. Tad nusprendžiam pasiimti tik vandens ir vieną nedidelę dėžutę su džiovintais vaisiais. Nutariam grįžę pavalgyti. Parkinge nėra vietų, bet parkingo darbuotoja patarė, kad galim statyti bet kur už kelio ribą ženklinančios baltos linijos kairėj kelio pusėj kur nėra draudžiančių tą daryti ženklų. Kopimas pasitinka lengvu takeliu per pievas su avimis. Vėliau kopimas statėja ir tenka stoti atsikvėpti, kopimą sunkina ir atsiradę akmenys, kurie kaip skalda dideli, aštrūs. Bet kaskart pakilus, vaizdas vis gražėja:

Pasiekiam sniegą, bet lauke virš 20 laipsnių, tenka ne apsirengti, o nusirengti ir viską neštis su savimi: 

Galiausiai pasiekus viršūnę pasitinka skanus čia vietoj kepamų blynų kvapas. Susigundom pasivaišinti ir nuleidę kojas nuo apžvalgos aikštelės mėgaujamės ką tik iškeptu blynu su aviečių namine uogine. Kalno viršūnėj yra tunelis kuriuo leidžiasi traukinukas. Bet mes auto pasilikę ne jo nuleidimo vietoj. 

Viršūnėj šiek tiek purškia mažas lietutis, bet jis greit biagaisi. Pasigrožim atsivėrusiais vaizdais ir judam link auto. 

Nusileidimas daug greitesnis. Mūsų žygis užtruko apie 4-4.5 val. Atstumas apie 10km. Pakilimas apie 400 m. Pravertė striukės nuo vėjo ir movos ant kaklo bei ausų bei geri žygio batai su aulu. Šitoj kelionėj pasimokysim dar ne kartą, kad ir kur netoli eitum Norvegijoj - tik žygio batai. Kitaip galimos traumos. 

Grįžę pasistiprinam su nuotykiais. Dukra su šuniu įkrenta į pelkę iki kelių, sūnus sudeginti mūsų iškylų indelį. Bet visi išgelbėti ir sotūs pajudam  link sekančio objekto iki kurio mums 4 val. Kelio. Nuvažiuojam pusę  atstumo ir stojam nakvynei, nes jau vėl 21 val. Radom gražią aikštelę šalia upelio. Kol ruošiu vakarienę, pradeda klykli sūnus, pasižiūriu į lauką o mūsų kiemas pilnas avių, o šuo susidomėjęs įsitraukęs į jų būrį eina kartu su jomis. Pasirodo jos čia klaidžioja laisvai, o mes apsigyvenom šalia jų migracijos iki upelio tako. Jos mums buvo pastojusios kelią ir važiuojant.

Pavalgom, susiruošiam kiekvienas savo kuprinę rytojaus žygiui ir miegoti. 

4 diena. Keliamės anksti, greit pavalgom, susitvarkom ir judam link žygio vietos - kabančio akmens (Kjeragbolten). Mums kelio dar 2 val. ir papildomai reikia sustoti susitvarkyti komunikacijas, užsipilti degalų, o ir žygis laukia gan ilgas apie 6 val. Ir nelengvas. Tie patys 10 km tik dvigubai didesnis kilimas apie 800 m.

Komunikacijas pavyksta susitvarkyti greitai radus kemperių stotelę, degalų nusukam kelis km į šoną. Mūsu kelionė užtrunka ne 2val., o visos 4. Kelias susiaurėja iki tokio, kad telpa tik viena mašina, o prasilenkimui padarytos tik kas kažkiek laiko praplatintos vietos. Dar tenka praleisti iš galo greičiau važiuojančias mašinas. Tad kai kur tenka palaukti ir po 5min, kol pavyksta tęsti kelionę tolyn.

Galiausiai apie 14 val. jau gurgiančiais pilvais  pasiekiam savo žygio pradžios tašką. Pasiimam papildomai kelionės pradžiai po sumuštinį, jį suvalgom ir į kelią. Žygis iš tiesų pasirodo nelengvas, trečdalis kelio kopimas grandinėmis ir grįžimas jomis. Kelias tris kartus kyla į viršų ir 2 kartus leidžiasi žemyn. 

 Viename iš pakilimų randam ir išsigelbėjimo namelį. 

Nukeliavus visą maršrutą, kuris buvo sužymėtas atsiveria nuostabūs vaizdai į žemai esantį fiordą, tačiau tikslo - kabančio akmens nerandame. Vaikai pradėjo juokauti, kad gal jau jis nukrito ir nebėra. Bet randam savo klaidą, kažkurioj vietoj nusekėm paskui žmones ir nebesekėm kelio ženklinimo. O pats kabantis akmuo yra ne prie fjordo krašto, o giliau tarpeklyje. 

Ant jo užlipti išdrįsta tik vyras, mes pasigrožim vaizdu ir sukam atgal. Pagal mapy.com programėlę, kurią mes naudojam hikinimo planams susidėlioti, galima grįžti ir kitu keliu. Taip ir padarom, tokiu atveju pirmas nusileidimas yra nuo kito uolos krašto, o toliau judam palie ežerus, viename iš jų atsigaivinam. Gera grįžti atgal kai kalnas meta kai kur šešėlį ir užstoją kaitrią saulę. Taip Norvegija vis dar lepina šiluma. Baigiam žygį pavargę bet laimingi 21val. Tik šuo vargšas perkaito kemperyje, nes diena pasitaikė ypatingai karšta. Stovėjimo aikštelėje prie kabančio akmens griežtai nakvoti negalima, didelė bauda, visur perpėjantys ženklai ir papildomai palikta skrajutė už valytuvo. Tad tenka nors ir vėlai dar pajudėti tolyn ieškant nakvynės vietos, pavažiuojam apie 1 val. Ir stojam nakvoti rastoj ant kelio pagal park4night programėlę properšėlėj, kurioje vos telpa mūsų kemperis.

5 diena. Tikslas - sakyklos uola (Preostoken). Vėl nemažai kelio, kurio pabaigoj tenka persikelti ir keltu. Diena pasitaiko ypatingai karšta virš 30 aipsnių, tad nusprendžiam pasidaryti poilsio dieną ir nekopti per tokį karštį, nes pagal prognozes sekanti diena - daug vėsesnė. Persikėle keltu pagal google ir par4night atsiliepimus randam gražų kempingą šalia fiordo, nes norim išbandyti žvejybą. Norvegijoj fiorduose gali žvejoti visi su meškerėmis nereikia jokių leidimų. Ežerai, upės kitos taisyklės. Švejyba sekasi puikiai, visos žuvelės išgyveno, o mes susipažinom su įvairiomis menkėmis iš arčiau:

Nuostabiai pavakarojam su fiordo vaizdu:

Kempingas - tikrai rekomenduoju ramiam poilsiui. Kaina apie 30 Eur para, komunikacijas visas naudojom savo, tik prisijungėm elektrą. Tuo pačiu išsiskalbėm, skalbimo ir džiovinimo paslaugos kainavo viso apie 8 eurus.

6 diena. Kitą rytą pailsėję pajudėjom link sakyklos akmens. Mus pasitiko labai daug turistų atvykstančių net autobusais. Kadangi kopimas nesudėtingas, o vaizdai gražūs, atitinkamai jų daugiau ir pritraukia.

Ant pačios sakyklos uolos nusifotografuoti nusprendžiam nelaukti eilės, nes tektų laukti apie 30 - 1 val. O vaizdas ir iš kitų kampų gražus. Pasistiprinam, pailsim ir grįžtam prie kemperio.

Važiuojam tolyn. Sekantis tikslas važiuoti fiordų pakraščiais sustojant prie fiordų, tad poilsis nuo žygių ir daugiau kelionės auto. Pirmas sustojimas - Langfosen krioklys. Vaizdai už lango nuostabūs, taip pat nustebino persikėlimas keltu su elektriniu varikliu, jokio garso, tik taškomas vanduo. Mums pasisekė, keltas nemokamas liepos mėnesį, palaukėm kelto apie 10-20 min. Kelias vietomis toks siauras, kad net tunelyje telpa tik viena mašina.

Nakvynei vėl randam vietą kelyje, su žemyn besileidžiančiu keliuku, bet su kemperiu nedrįsom leistis žemyn, pasileikam nakvoti prie kelio aikštelėj. Galim ir neužkilti stačiu keliuku per žvyrą. Apačioje upelis teka į fiordą, laužavietė, šuo išbando vandens teikiamą atgaivą.

7 diena. Gražus kelias fjordais. 2 gražiausi kriokliai. Atvažiuojam unesco saugomą regioną. Pasiekus Odda mietelį pamatom amžiną sniegą kalno viršūnėse.Ežeras. Lengvas keliukas 2.5 km iki jo. Nutariam pasiimti ir šunį. Nepparasto grožio ežeras su vaizdu į amžiną sniegą. apėjom dar trečdalį ežero iki krioklio ir sukam atgal. Viso apie 7-8 km žygis. Šuo vos pareina, bet džaiugiasi pasivaikščiojimu išsimaudo ledinėje upėje. Nustebina kad kas antri sutikti žmonės su šunimi, visi tvarkingai su pavadėliais prie šeimininkų. Nakvojam čia pat esančiame kempinge ant fuordo pakrantės. Vos spėjam užsiimti vietą nes kempingas akimirksniu prisipildo. Pažvejojam.

8 diena.

Kelionė tolyn į Flam miestelį, vėl įspūdingo grožio vaizdai.